Ungurmuiža

Baltijos kelias

Objekto aprašymas

Ungurmuiža – tai harmoningas XVIII a. medinių pastatų ansamblis. Apsuptas milžiniškų ąžuolų, jis užima svarbią vietą tarp Latvijos kultūros paminklų. Jį 1732 m. pastatė baronas fon Kampenhauzenas kaip savo šeimos namus ir šiuo metu tai yra vienintelis barokinis medinis pastatas Latvijoje. XVIII a. sienų tapyba taip pat unikali.

Dvaras po ąžuolais ir liepomis – tai pirmas įspūdis kiekvienam, atvykusiam į Ungurmuižą. Atrodo, kad ši vieta stebuklingai išvengė likimo audrų. Tačiau ne tik harmoningas kraštovaizdžio ir statinių derinys sukelia ypatingus pojūčius ir suteikia Ungurmuižai nepaprastumo aureolę. Tai visa persmelkianti atmosfera, kurią sukūrė dvasinga aplinka, kurioje Ungurmuiža buvo pastatyta ir kurioje jai buvo lemta gyvuoti iki Pirmojo pasaulinio karo.

Ungurmuiža buvo pastatyta ne tam, kad stebintų prabanga, o tam, kad įsilietų į aplinką, gerbiant senąsias tradicijas ir atsižvelgiant į praktiškumą. Būtent tai buvo svarbu generolui leitenantui Baltazarui fon Kampenhauzenui ir jo žmonai, kai jie statė šį dvarą. Ungurmuižos ponų rūmai buvo vienas pirmųjų stambių barokinių pastatų, pastatytų Vidžemėje po kraštą nuniokojusio Šiaurės karo. Pastato architektūra su mansardiniu stogu ir mezoninu tapo pirmuoju tokiu iki XVIII a. pabaigos Vidžemėje rastu statybos pavyzdžiu. Limbažių dailininkas Georgas Dietrichas Hinšas namo interjerą, įskaitant palėpę, pavertė begaliniu ir visa apimančiu dailės pasauliu, kuriame viskas saikinga, suderinta ir harmoninga.

Šiuo metu dvare galima aplankyti istorijos ekspoziciją, rengiamos ekskursijos su gidu, vyksta meno ir muzikos renginiai. Čia veikia svečių namai ir Ungurmuižos restoranas.

Projekto metu atlikti patobulinimai

Projekto metu buvo atnaujintas senas Ungurmuižos ledo rūsys, kuriame įrengtas granulių katilas ir granulių sandėlis, taip pat pastatytas antras aukštas, skirtas ūkinėms reikmėms. Ponų namuose ir senajame mokyklos pastate įrengta šildymo sistema, todėl Ungurmuižoje paslaugos gali būti teikiamos rudens ir žiemos sezonais.

Sukurtos dvi nuolatinės parodos „Istorijos ekspozicija“ ir „Gyvoji ekspozicija“, taip pat surengti keli seminarai baltvokiečių tema, kurie yra „Ciklinės ekspozicijos“ dalis.

Investicijos – 537 800,81 EUR Iš jų: ERPF finansavimas – 198 401,64 EUR; savivaldybių ir valstybės biudžeto finansavimas – 339 399,17 EUR.

Projektą įgyvendino Pargaujos savivaldybė.