Kultūros ir gamtos paveldo objektų informacinė kampanija „Atrastoji Latvija“

XIV a. nutiestas kelias simbolizuoja vietą, kurioje kultūra, mokslas ir politika įgavo naują ir esminę reikšmę. Čia buvo išversta Biblija, įkurtos pirmosios latviškos mokyklos, veikė brolijos ir hernhūtininkai, gyveno latvių kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjai. 

Daugiau nei šešių šimtų metų senumo kelias iš Ludzos į Daugpilį veda į kelionę po Latgalą – Marijos žemę, kur senovės latgalių mitologija persipina su stipriu katalikišku tikėjimu ir europietiškomis vertybėmis. Kelias žymi Ludzą kaip tvirtą Livonijos sienų saugotoją, Preilius – kaip romantišką ir prabangų grafų Borchų prieglobstį, o Daugpilį – kaip tvirtovę, kuri atrėmė net Napoleono armijos puolimą.

XVII a. Kuršo ir Žiemgalos hercogas Jokūbas išvystė gamybą ir laivų statybą taip, kad galėjo prekiauti beveik visame pasaulyje. Šiandienos Jokūbo kelias prasideda Alsungoje, vingiuoja per hercogo Jokūbo gimtąjį miestą Kuldygą ir tęsiasi į hercogystės sostinę Jelgavą.

Bent nuo XVI a. Ventspilį su Salacgryva jungia palei jūrą einantis Lyvių sausumos kelias. Lyvių kalba, keliaudama tais pačiais keliais kaip ir senovės kuršiai ir latgaliai, sklandžiai įsiliejo į latvių kalbą ir joje išliko.

Daugiau nei prieš šešis šimtmečius nutiestame kelyje kilo ir krito Livonijos didybė, gimė ir atgimė Latvijos vėliava, o 1919 m. Cėsių mūšyje buvo iškovota Latvijos laisvė.  1989 m. rugpjūčio 23 d. vakarą keli šimtai tūkstančių latvių išėjo į Baltijos kelią, kad susikibtų rankomis su estais ir lietuviais ir visam pasauliui parodytų savo valią būti laisviems.

Tai pagrindinis vandens kelias, centrinė arterija, jungtis su kitomis tautomis ir kultūromis, bet galbūt labiausiai patiems su savimi. Būdama kelio „nuo variagų iki graikų“ atšaka, vikingų epochoje upė klestėjo kaip prekybos kelias, vėliau tapo mūšio lauku ir mūšių priežastimi, o iki pat Pirmojo pasaulinio karo tarnavo kaip prekių kanalas.

Kelias vakarine Latvijos pakrante nuo Bernatų per Liepoją, Gruobinią, Vergalę iki Pavilostos pasakoja apie laisvės troškimą ir norą pažinti platų pasaulį už horizonto. Prieš tūkstantį metų čia gyveno senovės kuršiai, 1919 m. prieglobstį rado pirmoji laikinoji ką tik gimusios Latvijos vyriausybė, o Latvijos muzikai čia dainavo laisvės dainas festivalyje „Liepājas Dzintars“.

Kelias vingiuoja per pačią Latvijos širdį – sostinę Rygą. Vykstant šiuo keliu, istoriniame Rygos centre, tarp kitų Rygos senamiestyje (UNESCO pasaulio paveldo objektas) esančių ir restauruotų kultūros paveldo objektų, yra ir viena ryškiausių viduramžių pilių Latvijoje – Rygos pilis. Dabar joje įkurta Latvijos prezidento rezidencija ir Latvijos nacionalinis istorijos muziejus. Toliau kelias veda prie vieno seniausių cirko pastatų Europoje, vienintelio nuolatinio cirko pastato Baltijos šalyse, ir prie Didžiosios gildijos – buvusios pirklių brolijos, kur dabar įsikūręs Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. Maršrutas taip pat apima dvi svarbias viešąsias miesto vietas, kuriose saugomi svarbūs istoriniai liudijimai.