Daugpilio tvirtovės inžinerinis arsenalas ir bastiono eskarpo siena

Daugpilio tvirtovė yra unikalus valstybinės reikšmės architektūros ir kultūros istorijos paminklas, užimantis daugiau nei 150 ha plotą. Daugpilio tvirtovė yra paskutinė bastiono tipo tvirtovė Europoje. Iš paukščio skrydžio tvirtovė primena saulės, žvaigždės, vėžlio ar net šikšnosparnio formą.

Tvirtovė pradėta statyti 1810 m., rengiantis Napoleono įsiveržimui į Rusijos imperiją. 1812 m. dar nebaigta statyti tvirtovė sėkmingai atlaikė ugnies krikštą ir atrėmė pirmąsias Napoleono armijos atakas.

Iki XIX a. vidurio Dinaburgo tvirtovė buvo viena iš pirmos klasės Rusijos imperijos tvirtovių, tačiau jau statant tvirtovę ji ėmė prarasti savo reikšmę ir tapo antros klasės tvirtove, o 1897 m. tapo Dvinsko tvirtove-sandėliu. Kai 1878 m. tvirtovė buvo baigta statyti, ji jau buvo pasenusi ir taip tapo paskutine Europoje pastatyta bastiono tipo tvirtove.

Pagrindinis tvirtovės pylimas yra daugiau kaip 3 km ilgio, jį sudaro įvairūs XIX a. įtvirtinimai, įskaitant 8 bastionus. Jis yra 11 – 13 metrų aukščio ir apie 25 metrų storio. Pagrindiniame pylime yra 4 monumentalūs vartai – Nikolajaus, Michailo, Aleksandro ir Konstantino vartai. Jie buvo pavadinti imperatoriaus Aleksandro I ir jo brolių didžiųjų kunigaikščių Nikolajaus, Michailo ir Konstantino vardais.

Vienas iš tvirtovės įtvirtinimų yra 7-asis bastionas – penkiakampis žemės įtvirtinimas su pylimu ir požeminėmis patalpomis arba kazematais, skirtais gynybai ir amunicijos saugojimui, esantis priešais Daugpilio Marko Rotko meno centrą. Eskarpas – tai iš didelių akmeninių blokų sumūryta siena, įkomponuota į gynybinį pylimą priešininko pusėje.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Daugpilio tvirtovėje buvo įsikūrusios ir dirbo Rusijos imperijos kariuomenės įgulos. Joje galėjo tilpti iki 6000 žmonių. 1920 m. tvirtovėje įsikūrė Latvijos armijos 4-osios Žiemgalos divizijos 3-iasis pėstininkų – 10-asis Aizputės, 11-asis Duobelės ir 12-asis Bauskės pulkai, taip pat vienas lengvosios artilerijos pulkas. 1940 m. Daugpilio tvirtovėje buvo dislokuoti Raudonosios armijos daliniai. Antrojo pasaulinio karo metais tilto įtvirtinimuose (kairiajame Dauguvos krante) buvo įkurtas žydų getas, kuriame kalėjo apie 14 000 kalinių iš visų Daugpilio apylinkių. Tvirtovėje taip pat buvo įrengta sovietų karo belaisvių stovykla. 1948 – 1994 m. tvirtovės teritorijoje veikė Daugpilio karo aviacijos inžinerijos mokykla.

Tvirtovės teritorijoje yra 80 pastatų ir 10 gatvių, šiandien čia gyvena daugiau nei 1 000 žmonių – tai vienas iš gyvenamųjų miesto rajonų.

Istoriškai tvirtovės inžinerinio arsenalo pastate buvo gaminama ir remontuojama ginkluotė, įrankius fortifikacijos ir pionierių renginiams (pastate veikė liejykla, braižykla, modelių ir kitos dirbtuvės), sandėliuojamos patrankos ir kita amunicija, pontonų mediena ir drobė. Sovietmečiu pastatas buvo naudojamas kaip mokomosios dirbtuvės, buvo įrengti mašinų garažai. Šiuo metu pastatas renovuojamas, jame bus įkurtas Techninio ir pramoninio dizaino centras.

Daugpilio techninio ir pramoninio dizaino centre „Inžinierių arsenalas“ vyksta didžiausia motorinių transporto priemonių paroda Latgaloje. Tai unikali retro technikos ir taikomojo dizaino parodų platforma, įsikūrusi istoriniame XIX a. istoriniame Daugpilio tvirtovės pastate.

„Inžinierių arsenale“ įrengtos keturios 2500 m2 ploto ekspozicijos: pramoninio dizaino istorijos ir specialiosios technikos, sovietinių automobilių, motorinių transporto priemonių ir vakarietiškų retro automobilių. Daugpilio pramoniniam paveldui skiriama ypatinga vieta. Visa tai pasakoja apie technikos ir dizaino raidą regione, Latvijoje ir pasaulyje.

Baigti „Inžinierių arsenalo“ fasado, stogo statybos ir tvarkymo, taip pat patalpų restauravimo darbai ir atidarytas Techninio ir pramoninio dizaino centras „Inžinierių arsenalas“.

Istoriniame pastate įrengti nauji inžineriniai tinklai – vandentiekis, kanalizacija, elektros tiekimas, apsaugos sistema. Vienas sėkmingiausių sprendimų – paaukštintų grindų įrengimas, leidžiantis visus inžinerinius tinklus paslėpti po grindų danga ir taip kiek įmanoma labiau išsaugoti istorinę pastato sienų išvaizdą.

Kartu buvo restauruota 7-ojo bastiono eskarpo siena. Keliose vietose ją buvo pažeidusios medžių šaknys, ji buvo išplauta dėl nepakankamos hidroizoliacijos.

Restauravus bastėjos eskarpo sieną, bastėja įgavo patrauklesnę išvaizdą, o lankytojai gali rinktis naują pažintinį maršrutą palei apsauginį tvirtovės griovį ir palei eskarpo sieną. 

Išlaidos sudaro 4 393 364,93 EUR, iš kurių 3 253 471,29 EUR yra ERPF lėšos, 1 139 893,64 EUR – valstybės ir savivaldybės lėšos.

Projektą įgyvendina Daugpilio miesto taryba.