Siguldos naujoji pilis

Siguldos naujoji pilis – valstybinės svarbos architektūros paminklas, po 1937 m. architekto Alfredo Birkhano rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo laikomas didingiausia Rašytojų pilimi Europoje. Pilies interjerui didelės vertės suteikė latvių dailininkai – Niklāvs Strunke, Vilis Vasariņš, Pēteris Teodors Ozoliņš, Kārlis Sūniņš, Ludolfs Liberts, Elerts Treilons.

XI – XIII a. Gaujos lyviai valdė Siguldos apylinkes ir piliakalnių viršūnėse statė medinius įtvirtinimus. Pirmąjį mūrinį pastatą 1207 – 1209 m. pastatė Kalavijuočių ordinas. XVIII a. pradžioje, per Lenkijos ir Švedijos karus, Livonijos pilis buvo sugriauta, o pilies teritorija paversta ponų dvaru, kuris XVIII a. tapo Vidžemės gubernijos dalimi.

1780 m. dvaras tapo Borchų giminės nuosavybe. 1867 m. Aleksandro Borcho duktė Olga tapo kunigaikščio Dmitrijaus Kropotkino žmona, o Olgos kraičiui priklausė Siguldos dvaras. Po santuokos prasidėjo Kropotkino vasaros rezidencijos – Siguldos naujosios pilies – statybos, kurios truko ketverius metus (1878 – 1881 m.). Statybos darbams vadovavo dailidė Jānis Meņģelis iš Cėsių ir Pēteris Kūlis, „Jaundreļļu“ šeimininkas. Buvo pasitelkti vietiniai meistrai, naudojamos medžiagos iš aplinkinių vietovių. Kunigaikštienė Olga Kropotkina, būdama Siguldos globėja, pasirūpino, kad per miestą ir kurortą būtų nutiesta Rygos – Pskovo geležinkelio linija, palaikanti turizmo ir apgyvendinimo paslaugų plėtrą. 1893 m. Olgos sūnus kunigaikštis Nikolajus Kropotkinas perėmė pilies ir jos teritorijos valdymą ir tęsė motinos pradėtus darbus: įrengė bobslėjaus ir rogučių trasą, mineralinio vandens gamyklą ir skatino autoturizmą.

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1917 m. Sigulda atsidūrė vokiečių ir rusų kariuomenių fronto linijoje, o pilis buvo apiplėšta. Paskelbus Latvijos nepriklausomybę, prasidėjo agrarinė reforma, ir 1922 m. Kropotkinų giminė neteko nuosavybės teisių į pilį.

Vyriausybė pilį perdavė Latvijos rašytojų ir žurnalistų sąjungai, kuri 1923 m. pradėjo pastato remontą – įrengė pensioną, renginių sales ir poilsio kompleksą.

1934 m. pilis atiteko Latvijos Spaudos draugijos nuosavybei, ir 1937 m. pagal architekto Alfredo Birkhano projektą buvo atlikta antroji jos rekonstrukcija. 1937 m. renovacijos metu buvo sukurtas unikalus nacionalinio romantizmo stiliaus pilies interjeras, išsaugotas iki šių dienų ir restauruotas 2017 – 2021 m.

Siguldos istorijoje XX amžius buvo ypatingas. Praėjusio amžiaus trečiajame ir penktajame dešimtmečiuose Naujoji pilis tapo žinoma kaip Rašytojų pilis, pritraukusi į Siguldą Latvijos inteligentus ir menininkus. Pilyje dar nuo dvarininkų laikų lankėsi įvairūs įžymūs žmonės, tačiau ji ypač garsėjo literatūriniais vakarais, puotomis, susitikimais, kongresais ir jubiliejais, kuriuos rengdavo žymūs kultūros veikėjai. Vasarą latvių literatai pilyje ilsėdavosi ir ilgesniam laikui apsistodavo pensione.

Pilyje viešėjo žinomi Latvijos rašytojai, tarp jų Karlis Skalbė, Aleksandras Čakas, Janis Akurateris ir Rainis. Naujoji pilis buvo populiari ne tik tarp literatų – joje lankėsi užsienio reikalų ministras Vilhelmas Muntersas, laikraščio „Jaunākās Ziņas“ leidėja Emīlija Benjamiņa, teatro diva Lilija Štengele ir kiti.

Netrukus po Latvijos okupacijos pilis tapo Latvijos SSR Liaudies komisarų tarybos – Sovietų Latvijos vyriausybės – poilsio namais, o 1953 m. – Sovietų Sąjungos centrinės profesinių sąjungų tarybos sanatorija.

Atkūrus nepriklausomybę, 1993 m. pilies valdymą perėmė Siguldos miesto taryba, o 2003 m. pilis tapo tarybos darbo vieta.

Ši lankytina vieta yra iš dalies pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Šalia įėjimo yra specialiai neįgaliesiems lankytojams skirta automobilių stovėjimo aikštelė. Į pirmąjį aukštą galima pakilti liftu. Pilyje yra pritaikytos higieninės patalpos.

2017 – 2021 m. pilis buvo restauruojama, atkuriant 1937 m. interjerą, apdailą ir fasadus, išsaugant laikančiąsias konstrukcijas ir pastato išplanavimą. Rekonstrukcijos metu pilies bokšte įrengti laiptai, jungiantys rūsį su pirmuoju aukštu. Po restauracijos pilyje įrengta ekspozicija apie jos istoriją.

Siguldos naujosios pilies rekonstrukcijos ir restauravimo darbų vertė – 5,9 mln. EUR. Bendras finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo sudaro 1 395 932,19 EUR, 499 999,50 EUR – iš ŠESD emisijos leidimų prekybos sistemos, o likusi dalis – iš valstybės ir savivaldybės lėšų.

Projektą įgyvendino Siguldos savivaldybė.