Keliai
-
Jokūbo kelias
-
Jelgavos Šv. Simeono ir šv. Šv. Anos stačiatikių katedra

Jelgavos Šv. Simeono ir šv. Šv. Anos stačiatikių katedra

Jokūbo kelias

Objekto aprašymas

Jelgavos Šv. Simeono ir šv. Šv. Anos stačiatikių katedra yra viena iš penkių stačiatikių katedrų Latvijoje. Katedra pavadinta Kuršo ir Žiemgalos hercogo Frydricho Vilhelmo žmonos Anos Joanovnos Ketler, kuri 1730 m. tapo Rusijos imperatoriene Ana I, garbei. Kadangi Jelgavoje jau buvo Šv. Anos bažnyčia (liuteronų), stačiatikių cerkvė buvo pašventinta šventojo teisiojo Simeono Dievo priėmėjo ir šventosios pranašės Anos garbei. Bažnyčia iš pradžių buvo medinė, tačiau ji buvo nugriauta, kad pagal F. B. Rastrelio projektą būtų galima pastatyti naują bažnyčią, kuri pašventinta 1780 m.

XIX a. antroje pusėje Jelgavos stačiatikių bažnyčios narių skaičius sparčiai augo, ir esamas bažnyčios pastatas pasirodė esąs per mažas, kad jame tilptų visi tikintieji. Su Rusijos caro Aleksandro III finansine parama pagal architekto N. Čagino projektą 1890 – 1892 m. buvo pastatytas didesnis ir erdvesnis dabartinės katedros pastatas, iš dalies išsaugant ankstesnės bažnyčios, pagal F. B. Rastrelio projektą užbaigtos 1780 m. pamatus ir altoriaus dalį.

Jelgavos katedra pastatyta rusišku stiliumi, derinant su eklektiškomis formomis. Pastato architektūriniai elementai turi ir secesijos bruožų. Didelis šalmo formos kupolas sudaro centrinio pastato cilindro galą, kuris remiasi į senosios bažnyčios sienas, perstatytas suteikiant joms arkų formą. Keturiuose pastato kampuose yra pakopiniai karnizai (arba nišiniai skliautai). Dvi poros mažų kupolų vainikuoja šoninius priestatus, kurie praplečia bažnyčios tūrį. Vakarinėje pusėje pristatyta varpinė, kurią gaubia palapinės pavidalo kupolas, o virš prieangio stovi dvi poros mažų svogūno formos kupolų. Lankytojams atsiveria erdvus bažnyčios vidus, nors iš išorės pastatas neatrodo toks didelis ir darniai įsilieja į supančią miesto aplinką.

Katedra buvo labai nuniokota Antrojo pasaulinio karo metais, o pasibaigus karui, pastato griuvėsiuose buvo įrengtas sandėlis. Iki Latvijos nepriklausomybės atkūrimo katedros liekanas ne kartą buvo planuota nugriauti arba atstatyti, tačiau dėl įvairių aplinkybių tai neįvyko.

Atkūrus Latvijos nepriklausomybę, ji buvo grąžinta stačiatikių bažnyčiai ir pradėta restauruoti (1993 – 2003 m.). Katedros varpinės bokšte yra devyni varpai, kurių didžiausias sveria 830 kg. Šiuo metu katedroje reguliariai vyksta pamaldos, taip pat yra dvasinės literatūros biblioteka.

Projekto metu atlikti patobulinimai

Projekto metu buvo restauruoti nuostabūs katedros paveikslai. Jie buvo atkurti pagal Jakovo Kliosovo eskizą, naudojant 1983 m. fotonuotraukas ir panašios sienų tapybos pavyzdžius kitose stačiatikių cerkvėse.

Išlaidos – 64 705,88 EUR. Iš jų ERPF finansavimas – 55 000,00 EUR; parapijos finansavimas – 9 705,88 EUR.

Projektą įgyvendino Jelgavos Šv. Simeono ir šv. Anos stačiatikių parapija.