Alūksnės pilies pietinis bokštas

Alūksnės pilis (Marienburg) yra didžiausioje Alūksnės ežero saloje – Pilssaloje.

1342 m. Livonijos ordinas, vadovaujamas magistro Burhardo fon Dreilevano, vaizdingoje Alūksnės ežero saloje baigė statyti mūrinę pilį, ir kovo 25 d. pilis buvo pašventinta. Marienburgo vardas piliai buvo suteiktas siekiant pagerbti tai, kad ji buvo pašventinta per Marijos apsireiškimo dieną. Pilies komtūru tapo Arnoldas von Fitinhofas.

Iki 1560 m. Alūksnė buvo pagrindinė Livonijos ordino tvirtovė rytinėje dalyje. Tai buvo svarbus prekybos centras, nes buvo prie kelio iš Rygos į Pskovą. Komtūro karinį dalinį sudarė 200 gerai ginkluotų raitelių ir apie 300 leimanų.

1560 m. per Livonijos karą pilį užėmė Rusijos caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė, tačiau vėlesniais metais pilį valdė ir rusai, ir lenkai, ir vokiečiai, ir švedai, kurie ne kartą naikino senųjų latvių gyvenvietes. Po 1661 m. taikos sutarties Alūksnės pilį valdė švedai. 1680 m. pilis ir miestas buvo įtvirtinti.

Nors pilis ėjo iš rankų į rankas, tvirtovė gyvavo 360 metų, iš kurių 218 niekada nebuvo užimta.

Alūksnės pilį su sausuma jungia apie 120 metrų ilgio medinis tiltas. Bendras Alūksnės pilies ilgis siekė beveik 200 m, o plotis – 100 m. Pagrindinę pilį – ordino kastelį, supa maždaug 80 x 65 m dydžio šiaurinis priešpilis, kurį nuo 810 x 90 m dydžio pietinio priešpilio skiria 1,3 m storio pietinė pertvara. Pagrindinės ordino pilies kastelio planas buvo panašus į kvadratą, kurios kraštinių ilgis siekė apie 30 m.

Pietinio priešpilio kiemas buvo naudojamas buitinėms ir garnizono reikmėms, jame buvo amatininkų, aptarnaujančio personalo ir kareivių patalpos. Kieme taip pat buvo malūnas, arklidės ir galvijų tvartai.

Pilis buvo sugriauta 1702 m. per Šiaurės karą ir nuo to laiko joje nebuvo gyvenama.

Alūksnės pilies griuvėsiuose buvo padaryta didžiausia žala Latvijos viduramžių pilių kultūriniam sluoksniui. XX a. aštuntajame dešimtmetyje su Latvijos SSR kultūros ministerijos leidimu pastačius estradą pietinio priešpilio šiaurinėje dalyje, daugiau kaip 2 metrų storio kultūrinis sluoksnis buvo nukastas be jokių tyrimų.

Iš aštuonių Alūksnės pilies bokštų restauruotas XVI a.  2 pusėje priešpilio kampe pastatytas ir šaunamiesiems ginklams pritaikytas Pietinis bokštas. Restauruojant bokštą buvo atkurtos originalios akmeninės bokšto sienos ir rekonstruotas rūsyje esantis skliautas. Tris bokšto aukštus jungia atviri vidiniai mediniai laiptai. Bokštas dabar turi naują kūgio formos stogą, dengtą raudonomis molio čerpėmis. Nuo 2022 m. galima aplankyti parodą „Aštuntasis MARIENBURGO brolis“ – šviesos ir garso instaliaciją iš viduramžių Alūksnės.

„Aštuntasis MARIENBURGO brolis“ – tai puikių savo srities specialistų bendro darbo rezultatas. Literatūrinės sakmės giesmė yra apie aštuntąjį pilies bokštą, kuris prisimena viską – nuo Marienburgo pilies gimimo, nuo Marijos pasaulio atsiradimo iki šiandien, iki mūsų! Tai istorija apie svarbiausią dalyką – norą ir teisę būti tikram, apie meilę, kuri niekada nesibaigia. Sakmę sukūrė ir sugiedojo Latvijos radijo choras.

Projektas apėmė archeologinių tyrimų metu atidengtų sienų ir pilies vidiniame kieme esančios ugniavietės konservavimą. Atlikti bokšto jungiamosios akmeninės sienos konservavimo darbai. Siekiant supažindinti lankytojus su pilies istorija, įrengtas pėsčiųjų takas aplink viduramžių pilį ir edukacinė paroda.

Išlaidos – 652 868,79 EUR. Iš jų: ERPF finansavimas – 251 566,13 EUR, valstybės biudžeto dotacija savivaldybėms – 13 318,20 EUR, savivaldybės finansavimas – 799 734,46 EUR.

Projektą įgyvendino Alūksnės savivaldybė.