Tai pagrindinis vandens kelias, centrinė arterija, jungtis su kitomis tautomis ir kultūromis, bet galbūt labiausiai patiems su savimi. Būdama kelio „nuo variagų iki graikų“ atšaka, vikingų epochoje upė klestėjo kaip prekybos kelias, vėliau tapo mūšio lauku ir mūšių priežastimi, o iki pat Pirmojo pasaulinio karo tarnavo kaip prekių kanalas.
