Carnikavos kaimas

Nematerialusis Carnikavos savivaldybės kultūros paveldas yra ir žvejybos tradicijos. Jos siekia lyvių žvejų kaimų ir vokiečių laikus, kai žvejų mokesčiai buvo kubilas nendrių arba tam tikras skaičius lašišų, iki laivų statybos plėtros XIX a. ir XX a. pradžioje (iki Pirmojo pasaulinio karo) ir šių dienų.

Carnikavos savivaldybės istorijos ir kultūros paveldo liudijimus galima apžiūrėti Carnikavos Kraštotyros centre, kuris atidarytas 2012 m., ir šis pastatas yra netoli Gaujos upės žiočių 1851 m. pastatyto žvejo ir keltininko namo „Cēlāji“ kopija. Palei jūros įlanką anksčiau ėjo sausumos kelias iš Rygos į Pernu, o viena iš trijų svarbiausių Gaujos upės žemupio perėjų buvo ties „Cēlāji“. Šio namo gyventojai iki pat XIX a. pabaigos per upę plukdė keleivius ir krovinius. Originalus pastatas, kaip puikus XIX a. Vidžemės žvejų sodybos pavyzdys, 1966 m. tapo Latvijos etnografiniu muziejumi po atviru dangumi.

Carnikavoje yra unikalus gamtos parkas „Piejūra“, jis įtrauktas į „NATURA 2000“ teritoriją (Europos Sąjungos valstybių narių itin saugomų gamtos teritorijų tinklas) ir yra trečias pagal senumą gamtos parkas Latvijoje (įkurtas 1962 m.). „Piejūros“ gamtos parkas tęsiasi 38 km nuo Rygos įlankos kranto Rygos šiaurėje iki Saulkrastų savivaldybės ir yra išsidėstęs palei visą Carnikavos savivaldybės pakrantės teritoriją. Per gamtos parko teritoriją eina vienas svarbiausių Europoje migruojančių paukščių migracijos kelių.

Viena gražiausių Latvijos upių – Gauja įteka į jūrą ties Carnikava, o Gaujos žiotys yra vienintelės Latvijoje, kurių kraštovaizdis nepažeistas, ir vienintelės iš didžiųjų Latvijos upių žiočių, prie kurių nėra uosto. Tai yra unikalu ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Gaujos žiotys priklauso itin saugomai Pajūrio gamtos parko teritorijai, o Gaujos žiotyse nėgės gaudomos jau daugelį šimtmečių. Iki šių dienų Carnikavoje išliko senosios nėgių žvejybos ir perdirbimo tradicijos ir metodai.

Švenčių aikštė su promenada palei Gaujos upės apsauginį pylimą ribojasi su Gaujos upe ir sukuria kultūros ir gamtos paveldo sinergiją. Švenčių aikštėje stovi latvių skulptoriaus Vilio Titano skulptūra „Atmintis“ ir paminklas Lāčplėsio ordino kavalieriams.

Iš Švenčių aikštės einant Gaujos apsauginio pylimo promenada ir perėjus tiltelį per Vecgaujos upę, galima pasiekti Carnikavos kraštotyros centrą. Iš čia nuo promenados ir tiltelio matosi Carnikavos žvejų namai – Vecgaujos pakrantėje supasi prišvartuotos žvejų valtys, kieme džiūsta žvejų tinklai ir gaudyklės, šurmuliuo žvejai. Jei išeisite pasivaikščioti labai anksti ryte, pamatysite žvejus, sėdančius į valtis ir išplaukiančius žvejoti Vecgaujos upe į Gaują ir jūrą.

Projektas apėmė Carnikavos kraštotyros centro plėtrą (klėties pastato ir pastogės statyba), kad būtų galima įrengti ekspoziciją, ir kraštotyros ekspozicijos išplėtimą naujai pastatytame klėties pastate.  Pastatyta Švenčių aikštė, apšviestas pėsčiųjų ir dviračių takas palei Gaujos apsauginį pylimą arba Gaujos promenadą ir pėsčiųjų tiltelis į Carnikavos kraštotyros centrą. Ekskursijos su gidu po Carnikavos savivaldybę, teminių koncertų ir renginių ciklas Carnikavos kraštotyros centre, sukurtas bendras maršrutas, jungiantis kultūrinius ir istorinius objektus Carnikavos centre.

Išlaidos sudaro 1 534 306,90 EUR, iš jų 706 642,50 EUR yra ERPF finansavimas, 827 664,40 EUR – valstybės ir savivaldybės lėšos.

Projektą įgyvendino Carnikavos savivaldybės taryba.