Duobelės pilis

Nuo ankstyvųjų mūsų eros amžių ant Duobelės piliakalnio stovėjo įtvirtinta medinė žiemgalių pilis, aplink kurią išaugo didelis senovinis miestas. Kryžiuočiams pradėjus žygius į šiaurę, Duobelės krašto gyventojai ne kartą buvo užpulti. Pilis kelis kartus buvo apgulta, smarkiai nukentėjo jos apylinkės, todėl kilo badas. Nenorėdami paklusti stipresniems, žiemgaliai 1289 m. patys sudegino medinę pilį, kad ji nepatektų į priešo rankas, ir pasitraukė į Lietuvą.

Taip Duobelės teritorija pateko į Livonijos ordino sudėtį. 1335 m., vadovaujant ordino magistrui Eberhardui von Monheimui, žiemgalių pilies vietoje pradėta statyti mūrinė pilis. Naujai pastatytoje pilyje įsikūrė apskričių valdytojai – komtūrai. Ilgainiui aplink pilį vėl ėmė kurtis vietinių gyvenvietės.

1561 m. žlugus Livonijai, Duobelė buvo prijungta prie naujai įkurtos Kuršo ir Žiemgalos hercogystės. Paskutinis pilies komtūras Thijsas von der Reecke nenorėjo užleisti savo valdų hercogui Gotardui Ketleriui, todėl tarp jų kilo karinis konfliktas. Taip hercogas užėmė Duobelę, o Jaunpilį atidavė von der Recke. Hercogystės gyvavimo laikotarpiu pilyje gyveno komendantai – įgulos vadai.

Viena žymiausių pilies gyventojų buvo hercogo Frydricho Ketlerio našlė Elžbieta Magdalena. Hercogienė visoje apylinkėje garsėjo savo puikiomis žiniomis apie gydomuosius augalus. Šiuo laikotarpiu buvo atlikti dideli statybos ir tvarkymo darbai, įskaitant pilies bažnyčios ir didelio sodo įrengimą.

Lenkijos ir Švedijos karo bei Šiaurės karo XVII – XVIII a. metu pilis buvo labai suniokota, o XVIII a. pradžioje prasidėjus maro epidemijai joje niekas nebegyveno. Pilis prarado ankstesnį svarbaus centro vaidmenį, o 1729 m. jos gyvavimas visiškai nutrūko. Netrukus sienos virto griuvėsiais, o vietiniai gyventojai akmenis naudojo savo namams statyti. Vėlesniais amžiais, kaip ir šiandien, pilies aikštė buvo naudojama kaip kultūrinių renginių vieta.

Daugiau nei dvejus metus archeologų, restauratorių, architektų ir statybininkų kurta Duobelės pilies Livonijos ordino koplyčia pradėta eksploatuoti 2020 m., ir ši vieta tapo daugiafunkciu kultūros, amatų ir turizmo plėtros centru.

Duobelės Livonijos ordino pilies griuvėsiai ir piliakalnis, kaip seniausias ir svarbiausias viduramžių kultūros istorijos paminklas regione, yra vienas populiariausių turistų traukos objektų Duobelės regione ir kasmet pritraukia kelis tūkstančius lankytojų.

Pirminis pilies koplyčios pastatas buvo pastatytas apie 1335 m., ir nuo pat pradžių tai buvo dominuojantis pilies komplekso pastatas, išsaugojęs savo formą iki šių dienų.

Vykdant statybos darbus buvo atliekami archeologiniai tyrimai, konservavimas ir naujos infrastruktūros statyba. Pirmiausia buvo užkonservuotos pilies sienos, atkurti kritiniai nuostoliai, kuriuos išsamiai atliko prižiūrėtojas Pēteris Blūms kartu su restauravimo specialistu.

Pastato funkcinio suskirstymo planas:

1) Į koplyčią yra keli įėjimai: pagrindinis įėjimas į pastatą per istorinę įėjimo angą vakariniame fasade; du įėjimai per antrines angas pietiniame fasade; istorinis įėjimas į rūsį šiauriniame fasade, skirtas darbuotojams; esamas įėjimas per angą už griuvėsių į istorinę (neoriginalią) laiptinę su išėjimais rytinio lorpuso 2 aukšte ir stogo lygyje, skirtą naudoti kaip lankomą eksponatą nenaudojant nuolat.

2) rūsyje yra lankytojų rūbinė, viešieji koridoriai, lankytojų ir personalo tualetai, techninė patalpa, įrengta virtuvės zona ir parodų erdvė rytiniame rūsyje.

3) 1 aukštas – parodų erdvė, kuri taip pat gali būti naudojama seminarams ir konferencijoms rengti (išskyrus papildomą apšvietimą centrinėje erdvės dalyje, kurioje galėtų tilpti 60 sėdimųjų vietų);

4) 2 aukštas – parodų salė su atvirais laiptais rytinėje dalyje;

5) stogo lygyje – visuomenei atvira apžvalgos aikštelė ir techninės patalpos, įrengtos po šlaitiniu stogu virš stogo perdangos vidurinės dalies. Šiose techninėse patalpose laikoma dujinė šildymo ir vėdinimo įranga.

Vykdant statybos darbus iš esmės buvo išsaugota rūmų architektūrinė forma – esamas griuvėsių siluetas. Viršutinės perdangos ir stogo terasos lygis yra tarp dviejų pastato dalių sienų, nauji stogo elementai siluete nekeičia bendro griuvėsių silueto suvokimo iš didesnio atstumo. Iš nedidelio atstumo tarp sienų esančios naujojo stogo dalys matomos tik fragmentiškai, o iš daugumos kampų jų visai nesimato.

Išlaidos sudaro 3 235 117,42 EUR, iš kurių 1 000 632,00 EUR yra ERPF lėšos, 2 234 485,42 EUR – valstybės ir savivaldybės lėšos.

Projektą įgyvendino Duobelės savivaldybė.