Alsungos pilis

Alsungos Livonijos ordino pilis kaip keturkampis įtvirtintas statinys su vidiniu kiemu buvo pastatyta 1372 m. Iš senosios pilies iki mūsų dienų išliko rytinio korpuso rūsių dalis, pietinis korpusas ir du gynybiniai bokštai.

Pilis yra unikali Latvijoje ir už jos ribų, nes tai yra viena iš nedaugelio viduramžių pilių, turinčių iš dalies išlikusią istorinę formą. Pietiniame korpuse yra daug kultūrinę ir istorinę vertę turinčių objektų, taip pat keletas seniausių originalių interjerų Kuržemėje. Veikia Alsungos pilies istorijai skirta paroda. Specialūs pasiūlymai – tai laiškų rašymas plunksna ir rašalu, suitų moterų, suitų vyrų ar dūdmaišininkų pasirodymai ir pilies bokšto nuoma santuokos ceremonijoms ar kitoms ypatingoms šventėms.

Pilies kompleksas buvo statomas palaipsniui nuo XIV iki XIX a. ir kelis kartus perstatytas.

Žinoma, kad 1566 m. Kuršo hercogystei priklausiusi Alsungos pilis buvo išnuomota Frydrichui Kanicui. Po septynerių metų, 1573 m., Alsungą ir jos žemes nusipirko Jakobas Šverinas. Butent Šverino laikais atlikta daug rūmų rekonstrukcijos darbų.

Pilis nukentėjo per švedų ir lenkų karą 1659 m., tačiau tikrasis žalos dydis dokumentuose neaprašytas. Gali būti, kad minėti remonto darbai atlikti vėlesniu laikotarpiu – atstatant pilį po karo. Šverinų šeimai pilis priklausė iki 1738 m., kai ją nusipirko Kuršo ir Žiemgalos hercogas Ernestas Johanas Byronas.

Kai pilis perėjo hercogo nuosavybėn, kai kurie jos pastatai buvo sugriuvę arba jau sunykę. Paskutiniajame XVIII a. trečdalyje pilies ekonominė reikšmė ir naudojimas išaugo. 1796 m. panaikinus hercogystę, pilis tapo Rusijos karūnos nuosavybe. XIX a. pirmoje amžiaus pusėje ji buvo nuomojama nuomininkams, o po Pirmojo pasaulinio karo tapo valsčiaus nuosavybe. 1925 m. buvo suprojektuotas ir 1927 m. patvirtintas pilies pietinio korpuso pritaikymas valsčiaus ambulatorijai ir butams. 1950 m. architektas E. Zivtiņš parengė pašto ir telefonų stoties pietvakarių bokšte ir pietiniame korpuse projektą, tačiau jis liko neįgyvendintas. Vėliau pietinis korpusas buvo naudojamas mokyklos reikmėms.

Projektas apima Alsungos pilies pietinio korpuso išsaugojimo ir restauravimo darbus. Atnaujintos pirmojo ir antrojo aukštų sijos, įrengtos šaudymo angų langinės, apšvietimas ir tiltelis pietinio pilies korpuso palėpėje. Tiltelis skirtas tam, kad turistai galėtų apžiūrėti pilies palėpę ir įvertinti išsaugotą istorinį paveldą.

Sutvarkytas Alsungos pilies pietinio korpuso stogas. Buvo nuimtos visos stogo čerpės, surūšiuotos ir sveikos čerpės nuplautos. Išlyginus stogo reljefą, vėl suklotos sveikos čerpės, o trūkstamos pažeistos čerpės pakeistos panašiomis. Be stogo remonto, pietiniame pilies korpuse buvo įrengta apsaugos nuo žaibo sistema.

Alsungos pilies pietiniame korpuse įrengta nuolatinė ekspozicija, kurioje pasakojama apie Alsungos pilies ir jos XVII a. valdytojo  Šverinų giminės istoriją (valdant Ulrichui fon Šverinui suitų valsčius įgijo unikalumo, dėl kurio suitų kultūriniai ypatumai įtraukti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą). Ekspoziciją sudaro šviesos ir garso instaliacijos, taip pat virtualiosios realybės sprendimai, leidžiantys kiekvienam lankytojui susipažinti su suitų kultūros apraiškomis. Jaunieji lankytojai turės galimybę surinkti dideles suitų sagčių arba suitų apykaklių dėliones.

Išlaidos sudaro 352 939,81 EUR, iš kurių 299 998,83 EUR yra ERPF lėšos, 13 235,25 EUR valstybės biudžeto dotacija ir 39 705,73 EUR savivaldybės bendrasis finansavimas.