Gruobinios archeologinis ansamblis

Alandės upės poilsio komplekso pėsčiųjų takas vingiuoja per Gruobinią palei Alandės upės vingius ir tęsiasi 3 km. Šalia pėsčiųjų tako nesustabdomai, kaip laikas, teka Alandės upė, ir legendomis apipinti padavimai, kurie čia iškalti žemėje, akmenyse ir žodžiuose.

Pirmoji Gruobinios gyvenvietė atsirado dar akmens amžiuje, o vėliau, mūsų eros laikais, I mūsų eros amžiaus pradžioje dabartinė Gruobinios teritorija tapo vakarų baltų genties – kuršių – gyvenviete. Kuršiai buvo sumanūs amatininkai, prekeiviai ir kariai. Ryškiausias įrodymai apie kuršius pasakoja, kad jie buvo stiprūs jūrų keliautojai ir vykdė žygius Baltijos jūroje. Dar ir šiandien daugelyje Europos vietų palei Baltijos jūros pakrantę yra vietovardžių ir gatvių pavadinimų, susijusių su kuršiais.

Nuo VII a. skandinavų persikėlėliai Kuršių žemėse įkūrė didžiausią per kelis šimtmečius skandinavų jūrų keliautojų gyvenvietę už savo gimtųjų šalių ribų. Gruobinioje gyvenę skandinavai daugiausia buvo kilę iš Gotlando ir centrinės dabartinės Švedijos dalies. Vietinių gyventojų kuršių ir skandinavų santykiai buvo įvairūs ir dinamiški. Tačiau abi tautos sugebėjo sugyventi, laikui bėgant perimdamos viena iš kitos skirtingus gyvenimo būdus ir kultūrinius bruožus. Kadangi atsikėlę skandinavai šimtmečiais ir toliau palaikė ryšius su savo tėvynėmis, dabartinė Gruobinia tapo viena svarbiausių to meto ikivikingų diasporos vietovių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Gruobinios archeologinis ansamblis laikomas raktu į unikalų keitimąsi bendravimo patirtimi. Gruobinia laikotarpiu iki vikingų – VII –  IX a. tapo ankstyviausia ir įspūdingiausia skandinavų užjūrio gyvenviete rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Skandinavų kolonijos egzistavimą liudija Gruobinios archeologinis ansamblis, kuris yra autentiškas ir gerai išsilaikęs skandinavų persikėlėlių arba laikotarpio iki vikingų archeologinių objektų ir statinių rinkinys. Archeologinių kasinėjimų metu surinktos medžiagos gausa ir įvairovė yra unikali, todėl Gruobinios archeologinio ansamblio paminklai įtraukti į Latvijos nacionalinį UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą ir nominuoti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Gruobinios archeologinį ansamblį sudaro keli to paties laikotarpio archeologiniai paminklai: Gruobinios viduramžių pilis su bastionais, Gruobinios piliakalnis (Skabaržo kalnas) ir senamiestis, Priedieno senkapiai, Atkalnų senkapiai, Smukumų senkapiai ir Puoranų (Pūranų) senkapiai, kurie yra kompaktiškai išsidėstę Gruobinioje ir apylinkėse. Savo ruožtu Alandės upė, kaip vienijantis kraštovaizdžio elementas, jungia šias istorines vietas ir įvykius.

Todėl vienas iš Alandės upės poilsio komplekso pasivaikščiojimo tako prasideda viduramžių Gruobinios pilyje su bastionais. Ji pastatyta XIII a. viduryje – pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Gruobinios pilis kaip „hus to Grobin“ paminėta dėl 1263 m. įvykių, kai Livonijos ordinas užpuolė Gruobinią ir sudegino medinę kuršių pilį. 1328 m. Gruobinios pilis buvo atstatyta dešiniajame Alandės upės krante, maždaug 200 m aukštyje nuo Gruobinios piliakalnio, arba Skabaržo kalno. Nors pilis šimtmečius buvo svarbus karinis įtvirtinimas, dėl 1795 ir 1812 m. karų ji prarado šią funkciją ir per kelis šimtmečius virto griuvėsiais. Iki šių dienų išliko viduramžių pilies sienos, XVII a. tvirtovės bastionai, apsauginiai grioviai ir statūs šlaitai.

Gruobinios piliakalnis (Skabaržo kalnas) ir senamiestis, užimantis 6,24 ha plotą dešiniajame Alandės upės krante. Piliakalnį dengia daugiau kaip 20 skroblų, gerai išlikę šlaitai ir plynaukštės pakraščiai. Gyvenvietės teritoriją daugiausia užima miesto pastatai, infrastruktūra ir ūkinės paskirties žemė. Apskritai, Gruobinios piliakalnis ir senamiestis liudija apie bene seniausią Latvijos miestą, kuris buvo apgyvendintas nuo viduriniojo geležies amžiaus ir daugiausia siejamas su kuršių ir skandinavų persikėlėlių sambūviu VII – IX a.

Priedieno senkapiai slepia apie 2000 pilkapių, kuriuose galėjo būti laidojama po kelis žmones – senovės Gruobinios gyventojai kuršiai ir skandinavų persikėlėliai, gyvenę čia nuo VII – IX a. Be to, Priedieno senkapiai saugo unikalius šių skandinavų persikėlėlių sambūvio su vietos kuršių bendruomene įrodymus.

Projektas apima rekreacinio komplekso prie Alandės upės statybą. Perstatyta scena su keičiamu stogu ir užkulisiais, sutvarkyta viduramžių pilies griuvėsių teritorija. Ant pilies šlaito prie Alandės upės įrengta atvira medinė terasa su laiptų kaskadomis. Nuo Pilies gatvės promenados iki Priedulajų nutiestas 2,5 km ilgio pėsčiųjų takas, vingiuojantis palei pilies griuvėsius. Palei taką įrengti informaciniai stendai ir poilsio vietos. Priedulauose įrengta vieta valtims į upę nuleisti.

Investicijos – 972 840,30 EUR. Iš jų ERPF finansavimas – 400 000,00 EUR, valstybės biudžeto dotacija – 59 729,43 EUR, bendras savivaldybės finansavimas – 513 110,87 EUR.

Projektą įgyvendino Gruobinios savivaldybė.